Istorija
Pirmoji Mažeikių spaustuvė atsikūrė iškart po II-ojo pasaulinio karo Laisvės ir Pramonės gatvių kampe stovinčiame name, kur dabar įsikūrusi Dvarčionių keramikos parduotuvė. Pirmasis jos vedėjas buvo Zigmas Požėra. Kartu jis buvo ir raidžių rinkėjas. Netrukus spaustuvė persikėlė į Mažeikių gyventojo Stasio Dakinevičiaus namą, esantį Laisvės ir Vasario 16-osios gatvių kampe. Tada spaustuvei vadovavo Vytautas Malakauskas, jį pakeitė Augustinas Sakavičius. Spaustuvei vadovavęs A. Sakavičius rūpinosi, kad ji turėtų savo atskiras patalpas. Jo pastangų dėka 1957 m. Laisvės gatvėje buvo pastatyta nauja spaustuvė. Po A. Sakavičiaus spaustuvės bedėju trumpai dirbo Stasys Kišonas, po jo - Leopoldas Venckauskas. Spaustuvę pastatė Leopoldas Venckauskas. Lėšas statybai skyrė Spaustuvių trestas prie kultūros ministerijos. Vėliau spaustuvė tapo Šiaulių „Titnago" filialu. Visi po L. Venckausko dirbę įstaigos vadovai turėjo brigadininko statusą. Juo 30 metų išdirbo Alfonsas Gonta, po jo - Džuljeta Bubelienė, Stefanija Stankienė, paskutinė Janina Vaupšienė. Raidžių rinkėjomis dirbo seserys Juzefa ir Emilija Šiaulytės, Vilma Šopaitė, raidžių rinkėja, maketuotoja (metrampažė) 1951-1991 m. dirbo Petronėlė Jasevičienė, mašinistu Jonas Sakavičius. 1960 m. spaustuvė įsigijo linotipą, kuriuo buvo liejamos metalinės eilutės. Iki tol laikraštis buvo surenkamas rankiniu būdu iš atskirų raidelių, kurios buvo laikomos mažais langeliais suskirstytose dėžutėse. Iš surinktų į eilutes raidelių buvo sudėliojami straipsniai, didesnėmis raidėmis surenkami vadinamieji antgalviai, ir tik tada iš jų daromos laikraščio puslapis. Nuo pat spaustuvės pastatymo joje buvo keturios malkomis kūrenamos krosnys. 1975 m. A. Gontos pastangomis buvo atnaujintas spaustuvės pastato šildymas.
1946 m. į spaustuvę atėjo dirbti Alfonsas Gonta ir joje išdirbo 53-ejus metus. Iki privatizavimo joje buvo spausdinamas rajonis laikraštis „Mažeikių tiesa", nuo 1950 m. pab., pakeitęs pavadinimą, - „Komunistinis rytojus", įvairūs blankai, skelbimai. Pirmaisiais pokario metais dažnai nelikdavo elektros, todėl didžiulį vokiškos spausdinimo mašinos ratą tekdavo sukti rankomis. Spausdindavo ne tik rajoninį laikraštį, bet ir įvairius blankus.
Dabar spausdinamos etiketės, blankai, knygutės, skrajutės, brošiūros, vizitinės kortelės, bukletai, lankstinukai, kalendoriai, plakatai, atvirukai, kvietimai, lipdukai, diplomai, padėkos raštai, nuolaidų kuponai, MENIU kavinėms, barams, restoranams ir kita nestandartinė spauda.
